Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Matarvenjur mannkyns

Į hverju halda menn og sérfręšingar į žessu sviši aš börn og ungabörn hafi lifaš į įrdögum mannkyns og undangengnum įratugažśsundum? Serķós, kókópöffs eša nestle-barnamat, vķtamķnspillum og gerilsneyddum mjólkurvörum?!

Ętli žaš hafi ekki veriš žaš sem handbęrt var į hverjum staš og tķmaskeiši auk móšurmjólkunnar. Žaš „framleiddi“, įsamt nįttśru og erfšavali og félagslegum žįttum, bókstaflega žann mannslķkama sem viš höfum ķ dag. Hvernig vęri aš horfa betur til žessara og slķkra žįtta og draga af žvķ įlyktanir ķ staš žess aš einblķna einvöršungu į atriši ķ nįnustu fortķš nśverandi kynslóšar?


mbl.is Börnin mega aftur „borša allt“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Einfalt og skilvirkt veišigjald

Ég hef bent į žaš sjónarmiš aš ein einfaldasta ašferš viš skattlagningu į nżtingu sjįvaraušlindar landsmanna sé aš leggja į tiltekiš krónugjald į hvert aflakķló. Žessi ašferš er gagnsę og skilvirk og aušveld ķ framkvęmd og eftirliti.

Auk žess er slķk ašferš ķ anda fiskihagfręši varšandi žaš aš stušla aš hagkvęmni ķ śtgerš (sbr. t.d. tengdar įbendingar og greiningar H. Scott Gordon, Anthony Scott og Nóbelsveršlaunahafans Vernon L. Smith, nokkurra frumkvöšla innan fiskihagfręši upp śr mišri 20. öld). Kķlógjaldiš gęti einnig veriš mismunandi hįtt eftir fisktegundum og/eša flokkum og stęršum fiskiskipa og bįta, en ķ žvķ fęlist višleitni til stjórnunar į samsetningu fiskiskipaflotans m.t.t. žjóšhagslegrar hagkvęmni og fleiri žįtta.

Sś stefna aš tengja veišigjald viš afkomu śtvegsfyrirtękjanna eins og nśverandi lög gera rįš fyrir er óhagkvęm, ógegnsę, seinvirk og ónįkvęm, matskennd og kostnašarsöm ašferš og bżšur upp į undanbrögš af hįlfu śtgeršarašila. Hśn stušlar vegna žess arna heldur ekki aš hagkvęmustu samsetningu fiskiskipaflotans. Hśn gerir stjórnvöldum jafnframt erfitt um vik aš įętla įrlegar tekjur rķkisins af veišigjaldinu.

Žess utan er aš mörgu aš hyggja varšandi fiskveišistjórnun, kerfislegar śtfęrslur og lög ķ žvķ sambandi.


mbl.is „Vel hęgt aš leysa mįlin meš vilja“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Veršteygni og viršisaukaskattur ķ feršažjónustunni

Žaš mętti halda aš fyrrverandi fjįrmįlarįšherra, Steingrķmur J. Sigfśsson, sé ekki mešvitašur um žaš hagfręšilega fyrirbęri sem kallast teygni eftirspurnar og veršteygni ef dęma mį af ummęlum hans ķ višhangandi fréttavištali um įhrifin af lękkun viršisaukaskatts į feršažjónusu į Ķslandi; Enda er žaš e.t.v. ekki til umfjöllunar ķ nįmi jaršfręšinga. - Eša žį aš hann og žeir sem eru sama sinnis telji aš eftirspurnin eftir feršažjónustu į Ķslandi sé almennt "óteygin" (lęgri en 1, sbr. nešar).

Varšandi umręšu um įform um lękkun viršisaukaskatts į feršažjónustu į Ķslandi er vert aš benda stuttlega į eftirfarandi almennu atriši um teygni eftirspurnar:

Hugmyndin aš baki veršlękkunar snżst um žaš aš meš žvķ nįist hęrri velta vegna meiri magnsölu en ella.
Sé veršteygni vöru meiri en 1 myndi sölumagn vöru aukast hlutfallslega meira en sem nemur tiltekinni veršlękkun og veltan myndi žį aukast. Žaš į t.d. viš um samkeppnisvörur og žar sem rķkir "fullkomin samkeppni".
Sé veršteygni vöru minni en 1 myndi sölumagn aukast hlutfallslega minna en tiltekin veršlękkun į vörunni og veltan žvķ minnka, en aftur į móti myndi sölumagn žį ekki minnka hlutfallslega jafn mikiš og tiltekin veršhękkun. Žetta į t.d. viš um vörur sem fólk vill ógjarnan vera įn į tilteknu veršbili og tķmabili, svo sem tóbak og įfengi. Veršhękkun rķkisins į tóbaki og įfengi byggir m.a. į žeirri forsendu aš velta muni žrįtt fyrir žaš aukast, ž.e. aš magnsalan minnki hlutfallslega minna en veršhękkuninni nemur (eftirspurnin óteygin).

Feršažjónustan į Ķslandi bżšur almennt séš upp į žjónustu sem er ķ haršri alžjóšlegri samkeppni viš hlišstęša žjónustu ķ öšrum löndum sem bjóša upp į valkosti fyrir feršafólk.
Skynsemin ķ og rök aš baki almennrar veršlękkunar į feršažjónustu, eins og tilfelliš er meš lękkun viršisaukaskatts innan žeirrar greinar, byggir žvķ į žeirri forsendu aš eftirspurnin eftir henni sé teygin, ž.e. veršteygnin hęrri en 1, og aš veltan og afraksturinn innan hennar (žar meš tališ tekjur hins opinbera ķ formi vsk) muni žvķ ekki minnka viš vsk-lękkunina heldur žvert į móti aukast.

PS. Formślan fyrir śtreikning į teygni eftirspurnar (e) er:

     e = Hlutfallsleg breyting ķ magni eftirspurnar
           Hlutfallsleg breyting į verši

 


mbl.is Skuldarar fį leišréttingu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gušseindin og "sköpun śr engu"

Hinir fornu gnóstķkear (e. gnostics) voru inni į žvķ fyrirbęri sem žessu tengist, ž.e. "sköpun śr engu". Aš vķsu įlitu žeir aš sköpunin vęri ekki śr "engu" heldur kęmi til og geršist meš įkvešnum hętti. Žeir voru žar greinilega inni į žvķ fyrirbęri sem tengjast kenningum skammtafręši ķ dag um žaš aš "efni" getur birst żmist sem eindir (e. particles) eša tķšni (e. vibration). 
Ég skošaši žessi geysilega įhugaveršu og athyglisveršu gnóstķsku fręši og tengdar mżtur ķ tengslum viš lokaritgerš mķna ķ gušfręši, Um huglęgan sköpunarmįtt aš fornu og nżju, en ég fer nś ekki nįnar śt ķ žį dularfullu sįlma hér! Žetta var fyrir innvķgša til forna og žvķ leynilegt.
(Hint: Žessar upplżsingar/kenningar voru settar fram af gnóstķkeum ķ formi mżtu aš stofni til sem mönnum hefur reynst erfitt aš tślka, ešli mįlsins samkvęmt).

Kenning kristinnar kirkju um "sköpun śr engu" į rętur aš rekja til žessara gnóstķsku hugmynda žótt žvķ sé nś ekki flķkaš ķ  žeim ranni. Žaš finnst mér bagalegt žar sem žęr varpa "skiljanlegu" ljósi į kenninguna og reyndar jafnframt ašra grundvallarkenningu kristninnar, Žrenningarkenninguna.


mbl.is Vķsbendingar um tilvist Gušseindarinnar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Grunnhyggin įlyktun

Fagnandi įlyktun bęjarfulltrśa Samfylkingar ķ Reykjanesbę um frumvörp rķkisstjórnarinnar um stjórn fiskveiša og veišigjöld viršist vęgast sagt afar grunnhyggin og byggja į blindri trś fremur en žekkingu į grundvelli višeigandi upplżsingaöflunar.
Žar er einungis horft til vęntra tekna af veišigjaldi og kvótažingi samkvęmt frumvarpsdrögum um stjórnun fiskveiša og veišigjald.
Žar er ekki hugaš aš forsendum fyrir śtreikningi umrędds veišigjalds og raunhęfum möguleikum śtgeršarinnar til aš standa undir žvķ įsamt greišslubyrši af nśverandi skuldbindingum hennar auk raunverulegs rekstrarkosnašar į hverjum tķma.

Veišigjaldsfrumvarpiš og greinargerš meš žvķ ber žess ekki merki aš hugmyndasmišir žess séu mešvitašir um grundvallaratriši fiskihagfręši aš žvķ er varšar myndun aušlindarentu viš nżtingu fiskiaušlindarinnar og hįmörkun hennar śt frį žjóšhagslegu sjónarmiši og sjįlfbęrni ("bionomic equilibrium"). Ef svo vęri hefšu tillögurnar veriš śtfęršar meš öšrum hętti og žar af leišandi veriš meš ašrar  nišurstöšur.
Aš žvķ leyti er hęgt aš taka undir įbendingar og gagnrżni Ragnars Įrnasonar prófessors ķ fiskihagfręši um frumvarpiš (sbr. vištal viš hann ķ Morgunblašinu ķ dag 18.4.2012 s. 12 (aš hluta, en žaš er annaš mįl)).

Til dęmis mį benda į aš ķ ašferšum viš śtreikning į veišigjaldsstofni er ekki mišaš viš raunverulegan fjįrmagnskostnaš og afskriftir į hverjum (og fyrirsjįanlegum) tķma, heldur įętlašan eša reiknašan heildar-fjįrmunakostnaš til lengri tķma litiš sem innihaldi bęši įvöxtunarkröfu eigenda og notkun/fyrningu rekstrarfjįrmuna; Žar er sagt mišaš viš uppgjörsašferšir Hagstofu Ķslands ķ žvķ sambandi žar sem lagt er mat į afkomu śtgeršarinnar, en žęr ašferšir byggja į įętlušum fjįrmagns- eša įvöxtunarkostnaši aš hluta til.
Žaš ętti aš gefa augaleiš aš slķkir śtreikningar gefa allt ašrar nišurstöšur um hagnaš ķ śtgeršinni en raunverulegur įrlegur heildarkostnašur śtgeršarinnar į hverjum tķma. Ekki er hęgt aš horfa fram hjį nśverandi og fyrirliggjandi ašstęšum ķ atvinnugreininni og fjįrmögnun hennar; Enda hafa margir ašilar, sem tjįš hafa sig um frumvarpiš, žegar bent į žaš atriši.

 


mbl.is Śtgerš og fiskvinnsla eflast
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nįttśruleg og manngerš eyšingaröfl

Sś spurning veršu sķfellt įleitnari viš fréttir af pólitķskri žöggun eins og žeirri sem hér um ręšir,
auk žeirrar sem į sér staš varšandi žverrandi aušlindir jaršar og versnandi lķfsskilyrši sökum hitnunar ķ lķfhvolfinu og lķfshęttulegra afleišinga hennar, sem og hnattręnnar mengunar,
hvort žaš sé ekkert nema mengun,  nįttśruhamfarir og sśrefnisskortur ķ lķfhvolfi jaršar sökum afleišinga loftslagsbreytinga sem geti žaggaš nišur ķ órökstuddum įróšri andstęšinga žeirra vķsindamanna sem vara viš hęttunni.

Ef svo fer getur sérhagsmunagęsla viškomandi manngeršu eyšingarafla ekkert gert lengur til aš bjarga fólkinu žar aš baki né öšrum ķbśum jaršar. Hversu lengi į blekkingin aš lķšast?


mbl.is Ķhaldsmenn stöšvušu kafla um loftslagsbreytingar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Andlegri getu opinberra starfsmanna hrakar - ķ Bretlandi

Takiš eftir žvķ aš nišurstaša umręddrar rannsóknar um aš andlegri getu fólks hraki eftir fertugt į einungis viš um opinbera starfsmenn. 
Fram kemur aš rannsóknin hafi einungis tekiš til opinberra starfsmanna en ekki annarra, svo sem hugsandi fólks ķ lķfsbarįttu, frumkvöšla, einstaklinga meš eiginn rekstur, verktaka og fólk almennt ķ einkageiranum sem er ennžį meirihluti starfandi fólks ķ žjóšfélaginu, listamenn og ašra hugvitsmenn sem žurfa aš beita hugarafli sķnu sér til uppihalds og til aš komast af.

Af rannsókninni er ekki hęgt aš įlykta aš öšrum en opinberum starfsmönnum hraki andlega meš hękkandi aldri  eftir fertugt. Til žess žarf meiri rannsóknir.

Hitt er annaš aš ašrar rannsóknir hafa leitt lķkur aš žvķ aš eitt af žvķ mikilvęgasta sem hęgt sé aš gera til aš seinka "ešlilegri" ellihrörnun (aldrašs) fólks andlega séš sé aš halda huga žess sem mest  uppteknum, t.d. meš samtölum og upprifjun gamalla minninga meš fjölskyldunni og hvers kyns andlegri išju og fyrirhöfn.

Ef til vill vantar eitthvaš į aš huga opinberra starfsmanna ķ Bretlandi sé séš fyrir nęgilega mikilli išju og hugarstarfsemi viš žau störf sem žeir eiga aš sinna fyrir žjóšfélagiš; Aš žaš gęti e.t.v. veriš hluti skżringar į bįglegu įstandi starfsmannanna.

Ešlileg spurning er žį hvort žessi kvilli fyrirfinnist mešal opinberra starfsmanna ķ fleiri löndum žar sem žannig kann aš hįtta til.
Gęti t.d. ašgeršaleysi, sinnuleysi og žögn opinberra starfsmanna varšandi skilgreind hlutverk sķn, žar sem slķkt kemur ķ ljós, veriš vķsbending um žaš? 


mbl.is Andlegri getu hrakar eftir fertugt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skipulegt einelti į sviši tślkandi vķsinda?

Frįsögn ķ Morgunblašinu 4.12.2011, s. 18-21, af mįlsatvikum ķ sambandi viš įkęrur og framkomu mešlima félagsskaparins Vantrśar gagnvart Bjarna Randveri Sigurvinssyni stundakennara viš gušfręši- og trśarbragšafręšadeildar HĶ er meš ólķkindum. Frįsögn af oršbragši sem Vantrśarmenn eru sagšir hafa višhaft vekur višbjóš og forundran. Aš žetta skuli aš hluta til vera hįskólamenntašir menn og kennarar viš HĶ ķ žokkabót gerir mįl žetta enn hneykslanlegra. Svo viršist sem eitt af yfirlżstum markmišum Vantrśarmanna hafi veriš aš leggja Bjarna "ķ einelti" meš skipulegum hętti; Jafnvel hafi komiš til tals aš gera žaš gagnvart öšrum įberandi einstaklingi (s. 20), ungum og nżśtskrifušum gušfręšingi, sem er žó žessu mįli óviškomandi. Ķ frįsögn Mbl. er žarna vitnaš ķ umręšur į innri vef Vantrśar. Hvaš er eiginlega hér į seyši?

Sišanefnd HĶ viršist hafa tekiš stórfuršulega į mįlinu og ekki veriš hlutlaus, aš žvķ er viršist vegna persónulegra skošana einhvers eša einhverra nefndarmešlima. Formašur nefndarinnar hafi žannig m.a. "lekiš" upplżsingum ķ Vantrśarmenn "um framgang mįlsins og um afstöšu hinna nefndarmanna" (s. 20). Ragnar Ašalsteinsson hęstaréttarlögmašur, sem Bjarni fékk sér til varnar ķ mįlinu, komst svo aš orši um mešferš nefndarinnar į mįlinu aš hann hefši "aldrei séš svona illa haldiš į mįlum eins og ķ žessu tilviki".
Ķ kjölfar sakfellandi sįttatillögu sišanefndar til gušfręši- og trśarbragšafręšideildar (į tķšum viršist óljóst hvort sakborningurinn sé deildin eša Bjarni), žegar hśn spuršist śt innan hįskólans, tjįši hópur kennara og doktorsnema viš HĶ sig um mešhöndlun sišanefndar og skrifušu undir įlyktun "žar sem vinnubrögš sišanefndarinnar eru gagnrżnd" og įréttušu "... mikilvęgi žess aš Hįskóli Ķslands standi vörš um rannsóknarfrelsi kennara ...". Žį sagši formašur sišanefndarinnar af sér (s. 19). Eftir formannsskipti og stękkun nefndarinnar um tvo er hśn samt enn neikvęš ķ garš Bjarna, en er sögš hafa įtt erfitt meš aš įtta sig į fyrir hvaš Bjarni er kęršur.

Į seinni stigum mįlsins tjįir forseti hugvķsindasvišs, Įstrįšur Eysteinsson, sig um mįliš og bendir m.a. į aš hįš nišurstöšu sišanefndar geti mįliš snśist upp ķ aš varša "okkur öll sem sinnum kennslu ķ tślkunarvķsindum į hįskólastigi" (s. 20).

 Rannsóknarnefnd, sem loks var skipuš af hįlfu Hįskólarįšs, komst sķšan aš žeirri nišurstöšu aš "sišanefnd HĶ hafi snišgengiš eigin starfsreglur sem tilgreindar eru ķ sišareglum hįskólans" og bendir į żmsa įgalla ķ mįlsmešferš hennar (s. 20).

Žaš sętir engri furšu aš rektor HĶ skuli segja ašspurš um mįliš aš žaš sé "flókiš", en hitt žarf meiri śtskżringa viš er rektor telur aš nefndin hafi starfaš "ķ góšri trś og viljaš leita sįtta žannig aš enginn teldi į sig hallaš" (sbr. Morgunblašiš 6.12.2011, s. 9). 

Frįsögn Morgunblašsins um kęrumįliš og eineltiš gegn Bjarna sem višgengist hefur m.a. af kennurum innan HĶ, aš žvķ er viršist m.a. vegna persónulegrar lķfsskošunar žeirra sjįlfra, lżsir öšrum žręši skošanakśgun og -ofbeldi innan HĶ og brotalöm ķ umsżslukerfi hįskólans viš aš taka į slķkum mįlum af hlutleysi og réttsżni. Žetta mįl er meš "endemis endemum". Mašur spyr sig hvernig svona lagaš getur eiginlega gerst og hvort žaš geti gerst aftur. Žótt rektor HĶ, sem er raunvķsindamašur, tilgreini ekki neitt athugunarvert viš žetta mįl annaš en aš žaš hafi "kennt okkur aš mįlsmešferšarreglur verša aš vera skżrar og ferli mįla gagnsętt", žį er vonandi aš Bjarni fįi réttlįtar śrbętur vegna žess sem hann hefur mįtt žola og kosta til viš aš verja mannorš sitt og starfsheišur. Einnig aš komiš verši ķ veg fyrir aš svona mįl endurtaki sig. 

Uppkoma žessa mįls beinir kastljósinu einnig aš forsendum kennslu į sviši tślkandi vķsinda ķ hįskólum, eins og forseti hugvķsindasvišs HĶ benti į. Mun žaš višgangast aš beita žöggun į einhvern hįtt og aš vegiš sé aš rannsóknarfrelsi? Žar er ekki ašeins um aš ręša trśarbragšafręši heldur allar greinar hugvķsinda.
 Hvaš til dęmis um kenningar um aš landnįm į Ķslandi sé mun eldra en gamla Ķslandssagan kennir? Hvaš um hinar gošum lķku persónur Gunnar og Njįl? Er ašild aš Evrópusambandinu slęmur kostur? Eru sumar hagfręšikenningar ķ ętt viš trśarbrögš? Voru sumar hugmyndir Freuds bull? Veršur bókvitiš ķ askana lįtiš? Eša, eru askar ef til vill bśnir til meš hugviti og žekkingu, sem og maturinn sem ķ askana er lįtinn? Og svo framvegis!

Žaš er ekki furša, sem greint er frį ķ Mbl. (s. 9), aš Höskuldur Žórhallsson Alžingismašur skuli sjį įstęšu til žess, eftir aš hann las frįsögnina ķ Mbl., aš taka mįliš upp į Alžingi og aš kannaš verši "hvaš hafi gerst innan Hįskólans".


mbl.is Vill aš HĶ bęti mannoršstjón og kostnaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Verši ljós!"

"Og žaš varš ljós."
mbl.is Bjuggu til ljós śr engu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Upplżsing hįskólakennara

Ég hef įšur ķ spurn eftir umręšu hįskólakennara og viškomandi embęttismanna ķ bloggi og dagblöšum, um t.d. efnahagsmįl landsins, velt fyrir mér hvort žögn žeirra um slķk mįl stafi af hręšslu žeirra viš aš tjį sig į opinberum vettvangi af einhverjum įstęšum. Žaš er afleit staša. Svona į standandi fęti koma mér einungis tveir hįskólaprófessorar ķ hug sem hafa veriš įberandi og duglegir viš aš višra skošanir sķnar um landsmįlin į opinberum ritvangi, hvor meš sķna hugmyndafręši og tślkanir aš vopni. Hvaš eru allir hinir aš hugsa?!

Almenningur į žaš skiliš aš t.d. hįskólakennarar og ekki sķst fólk meš doktorsgrįšu marki sér tķma til aš rita į skiljanlegu mįli į grunni menntunar sinnar um mįl sem eru ofarlega į baugi hverju sinni og leitist meš žvķ aš varpa fręšilegu ljósi į umręšuna og vega og meta hina margvķslegu fleti sem išulega eru į hverju mįli į grundvelli fręša sinna.

Ég óska Bryndķsi Hlöšversdóttur, hinum nżja rektor Hįskólans į Bifröst, til hamingu og farsęldar ķ brautryšjandi starfi. Hśn viršist samkvęmt mešfylgjandi frétt drepa tilhlżšilega į žetta mikilvęga atriši ķ innsetningarręšu sinni og eru slķk hvatningarorš skólayfirvalda meš svo įberandi hętti löngu tķmabęr. Hśn setur hér gott fordęmi fyrir kollega sķna.

Ķ žessu sambandi vil ég minna "žögula" hįskóladoktora og -kennara į grundvallarrit um rétt opinberra starfsmanna til aš tjį sig sem sérfręšingar utan starfs sķns, ž.e. ekki sem embęttismenn, heldur sem einstaklingar. Žaš er ritgeršin "Svar viš spurningunni: Hvaš er upplżsing?" eftir Immanuel Kant (1724-1804), sem hann samdi ķ einveldisrķkinu Prśsslandi 1784. Ritiš er til į ķslensku og var birt ķ Skķrni nr. 167, 1993, s. 379-386. Kant segir žar ķ upphafi greinar sinnar:

"Upplżsing er lausn mannsins śr višjum žess ósjįlfręšis sem hann į sjįlfur sök į. Ósjįlfręši er vanhęfni mannsins til aš nota eigiš rökvit įn handleišslu annarra. Mašurinn į sjįlfur sök į žessu ósjįlfręši žegar orsökin er ekki skortur į hyggjuviti heldur vöntun į einurš og hugrekki til aš nota hyggjuvit sitt įn handleišslu annarra. Einkunnarorš upplżsingarinnar eru žvķ "Sapere aude!", hafšu hugrekki til aš nota žitt eigiš hyggjuvit!".

Takiš žvķ til mįls góšir heilar! Žiš hafiš fullan rétt į žvķ og eigiš ekki aš žurfa aš óttast einhverjar refsingar af yfirmönnum.
Hvaš segiš žiš um t.d. kosti og galla ašildar Ķslands aš ESB, samstarfiš viš Alžjóšagjaldeyrissjóšinn, og forsendur fyrir nżjum įherslum ķ menntunar- og atvinnumįlum, og orku- og aušlindamįlum Ķslands svo fįein mikilvęg umręšusviš séu nefnd? Hverjar eru lķklegar afleišingar mismunandi valkosta į žessum svišum?


mbl.is Hįskólafólk óttist ekki aš tjį sig
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband